šusti

šùsti, šuñta, šùto K 1. intr. R, MŽ, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ, Klt, Vrn, Dkš, KlvrŽ ant lėtos ugnies arba esant nedaug skysčio (ppr. sandariame inde) troškintis, virti: Šùto, šùto, kol sušuto kieta mėsa inde ant ugnies J. Kopūstai šuñta K. Bulvės puode šuñta NdŽ. Mėsa šuñta kelinta valanda – tikriausiai jau išvirė Ktk. Gaidys šuñta puode Pc. Čia ne kiškis šuñta – bulbos plepa Jž. Pernakt šuñta saldė Mrc. Ruginių miltų košę dėt in puodus – pečiun šuñta Kpč. Vėdarai šunta prš. ^ Kas tai tarp rietų šutęs? – Varškė B. Iš terpu kojų šùtusio, o iš šikinės smukusio (sūris ir kiaušinis) Rod. 2. tr. N, Kb troškinant, verdant ruošti, gaminti: Ar jumiem šùst grucės ar kopūstų? Lp. Vakarienei daugiausiai šùto bulves Žgn. Mes tai dažnai žirnių prieg duonai šuñtam Vs. Bulbų šùto pavakarčiamu Dv. Šustos pupos ir šusti žirniai irgi Gavėnios valgymas M.Katk. Iš tos žuvies šustinius šùsme Šš. Geriausia tinka šustiniam šùst lietuvnykės avižos Sv. Šunta boba šustinėlius gale ežerėlio LLDI409(Šd).

šustinaĩ adv.: Roputes virk šustinaĩ Kv. Aš mislyju, virsu šustinaĩ. A norėsi? NmŽ.

3. intr. Q606, M, L, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, Mžš šilti, kaisti, prakaituoti: Kaistu nuog karščio, šuntu SD289. Ko jūs čia šuñtate tokioj karštoj troboj ir dar su kailiniais? Š. Vaikai, nešùskit gryčio[je], eikit an oro palakstyt Ėr. Teip šilta, ko šuñtat gryčioj!? Sug. Dabar gi prilimpa marškiniai, ir šuntì gi žmogus Aps. Tokia kaitra, o jie šuñta vieno[je] lovo[je]. A negalėtų atskirai gulėt? Kair. Pradėjo šùst šonai [šildant], ir palengvėjo [skausmai] Grv. Batai su skylėms, ta i kojos nešuñta Šll. Vilnona žekė nertinė, i vasarą šuñta kojos Skd. ║ prk. labai ankštai, susispaudus gyventi: Buvo dar blogiau – visi viename kambaryje šutome A.Vencl. 4. intr. Ser šlapiam būti; šlapiam kam esant šilti, kaisti: Žemė šùto Drsk. Agurkai liet reikia pačioj šilumoj, kad šustų̃ – anys mėgsta šutimą Aln. In pečiaus tik šuñta, o nedžiūsta Klt. Kap palyja, karštis kad duos, tai bulbos tik šuñta Švnč. Drabužiai ant ugnies ankaisti šuñta J. 5. intr. K, DŽ nuo šilumos, drėgmės ar prakaito trūkinėti, gesti (apie odą): Šuñta išlyžiai J. Tarpupirščiai šuñta NdŽ. Katras [vaikas] buinesnis, ir labai šùsdavo [kirkšnys] Vg. Šuñta pirštai, kubizdelį (skusbezdį) žudėk! Rod. Priklok pažastėlius ir visas šuñtamas vietas Ps. 6. intr. Rtr, DŽ, FrnW kaistant irti, pūti; dusti, švinkti, dvisti, dūlėti, trūnyti, trešti; nuo šilumos ir drėgmės gesti, degti: Būtumėt visi šùtę po velėna Lb. Šienas apačioj šuñta LzŽ. Nuo miesto parko trenkia krūvose šuntančių lapų drėgmė V.Bub. Baigia šùst [namo] medžiai apatiniai Lb. Šėpa palei sieną [stovi], tai ir šuñta [siena] Kp. Kai šilta, labai šuñta [tinklai] Kdn. Morkai pradėjo šùsti KlvrŽ. Šuñta tie obuoliai, o rublio neturì – nėr ko laikyt Slm. Kad tavo taip gyvo mėsos šustų, kaip šunta jo kauleliai V.Krėv. ║ prk. būti nenaudojamam: Kam tiej pinigai šuñta – leisk! Pv. 7. intr. NdŽ minkštėti tirpstant (apie sniegą, ledą). 8. intr. DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Skr, Btg, Mrs, Prl prarasti spalvą, blukti, plukti: Jų (žičkų) raudonumas nešuto nei nuo lietaus, nei nuo saulės M.Katk. Žaliasis audeklas šuñta Kv. Šuñta tie marškiniai Pc. Gera perkelinė buvo skarelė – nešuntama Kdn. Svogūnų lukštais dažėm, mat jie nešuñta Dg. Girias mergelė, šilkai nešuntą, – tai kol dabar nušuto? (d.) Ktv. 9. intr. Ser, NdŽ plikti (apie kailį, plaukus). 10. intr. gerti svaigiuosius gėrimus: Gal tu jau šùtęs ben kiek? Slm. Jis vis šùtęs grįžta iš turgaus Kp. ║ NdŽ linksmai gyventi. 11. intr., tr. NdŽ, Krns, Kp, Šmn, Kvt, Ssk, Dglš daryti mainus, keisti (ppr. nemačius): Šuñtam kortom, botagais Ds. Gerais daiktais nešuñta, vis kokiais supuvusiais Vj. Šuñtam peiliais! Krd. Šuñtam laikrodžiais nematę Lel. Išgėrę sako: – Na, šuñtam! Msn. Na, žmogel, šuñtam arkliais, matai gi, koks mano gražus Sv. Girdi, šuskim kepures! An. 12. tr. gauti, laimėti, pelnyti: Kas veža grūdus rudenį [parduoti]? Kokį pinigą šusi tokiu metu? J.Balt. Pats tu negausi [algos]! – surikau įpykęs. – Ketverius metus atbuvai, ar daug šutai? J.Balt. 13. tr. NdŽ godžiai valgyti: Nuo ryto meto tuoj šutaĩ Ėr. 14. intr. Š streikuoti, nedirbti.

◊ kám šùtęs tinkamas: Kas dar kám šùtęs NdŽ.

nė̃ kélmui šùtęs apie nevykėlį, netikėlį: Tinginys žmogus nėr nė̃ kélmuo šùtęs Vvr. niẽkam (nėrà kám, ne kám NdŽ; N) šùtęs (nešùtęs) NdŽ blogas, netikęs: Ar ta Stagarų visa giminė tokia niekam šutusi? I.Simon. Py darbo nė̃kam šùtęs, ale kokią burną tura! Prk. Sūnus yra nė̃kam nešùtęs vaikezas Klp. Ir jo akyse visa žmonija jam nėra kam šutusi Vd. Kas Sekminėms dar mergos neturi, tai ir žinok, kad ta vieta ne kam šutusi I.Simon.

\ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti