šusti

šusti
šùsti, šuñta, šùto K 1. intr. R, , L, Rtr, Š, , FrnW, , Klt, Vrn, Dkš, KlvrŽ ant lėtos ugnies arba esant nedaug skysčio (ppr. sandariame inde) troškintis, virti: Šùto, šùto, kol sušuto kieta mėsa inde ant ugnies J. Kopūstai šuñta K. Bulvės puode šuñta NdŽ. Mėsa šuñta kelinta valanda – tikriausiai jau išvirė Ktk. Gaidys šuñta puode Pc. Čia ne kiškis šuñta – bulbos plepa . Pernakt šuñta saldė Mrc. Ruginių miltų košę dėt in puodus – pečiun šuñta Kpč. Vėdarai šunta prš. ^ Kas tai tarp rietų šutęs? – Varškė B. Iš terpu kojų šùtusio, o iš šikinės smukusio (sūris ir kiaušinis) Rod. 2. tr. N, Kb troškinant, verdant ruošti, gaminti: Ar jumiem šùst grucės ar kopūstų? Lp. Vakarienei daugiausiai šùto bulves Žgn. Mes tai dažnai žirnių prieg duonai šuñtam Vs. Bulbų šùto pavakarčiamu Dv. Šustos pupos ir šusti žirniai irgi Gavėnios valgymas M.Katk. Iš tos žuvies šustinius šùsme Šš. Geriausia tinka šustiniam šùst lietuvnykės avižos Sv. Šunta boba šustinėlius gale ežerėlio LLDI409(Šd).
šustinaĩ adv.: Roputes virk šustinaĩ Kv. Aš mislyju, virsu šustinaĩ. A norėsi? NmŽ.
3. intr. Q606, M, L, Rtr, , FrnW, NdŽ, , LzŽ, Mžš šilti, kaisti, prakaituoti: Kaistu nuog karščio, šuntu SD289. Ko jūs čia šuñtate tokioj karštoj troboj ir dar su kailiniais? Š. Vaikai, nešùskit gryčio[je], eikit an oro palakstyt Ėr. Teip šilta, ko šuñtat gryčioj!? Sug. Dabar gi prilimpa marškiniai, ir šuntì gi žmogus Aps. Tokia kaitra, o jie šuñta vieno[je] lovo[je]. A negalėtų atskirai gulėt? Kair. Pradėjo šùst šonai [šildant], ir palengvėjo [skausmai] Grv. Batai su skylėms, ta i kojos nešuñta Šll. Vilnona žekė nertinė, i vasarą šuñta kojos Skd.prk. labai ankštai, susispaudus gyventi: Buvo dar blogiau – visi viename kambaryje šutome A.Vencl. 4. intr. Ser šlapiam būti; šlapiam kam esant šilti, kaisti: Žemė šùto Drsk. Agurkai liet reikia pačioj šilumoj, kad šustų̃ – anys mėgsta šutimą Aln. In pečiaus tik šuñta, o nedžiūsta Klt. Kap palyja, karštis kad duos, tai bulbos tik šuñta Švnč. Drabužiai ant ugnies ankaisti šuñta J. 5. intr. K, nuo šilumos, drėgmės ar prakaito trūkinėti, gesti (apie odą): Šuñta išlyžiai J. Tarpupirščiai šuñta NdŽ. Katras [vaikas] buinesnis, ir labai šùsdavo [kirkšnys] Vg. Šuñta pirštai, kubizdelį (skusbezdį) žudėk! Rod. Priklok pažastėlius ir visas šuñtamas vietas Ps. 6. intr. Rtr, , FrnW kaistant irti, pūti; dusti, švinkti, dvisti, dūlėti, trūnyti, trešti; nuo šilumos ir drėgmės gesti, degti: Būtumėt visi šùtę po velėna Lb. Šienas apačioj šuñta LzŽ. Nuo miesto parko trenkia krūvose šuntančių lapų drėgmė V.Bub. Baigia šùst [namo] medžiai apatiniai Lb. Šėpa palei sieną [stovi], tai ir šuñta [siena] Kp. Kai šilta, labai šuñta [tinklai] Kdn. Morkai pradėjo šùsti KlvrŽ. Šuñta tie obuoliai, o rublio neturì – nėr ko laikyt Slm. Kad tavo taip gyvo mėsos šustų, kaip šunta jo kauleliai V.Krėv.prk. būti nenaudojamam: Kam tiej pinigai šuñta – leisk! Pv. 7. intr. NdŽ minkštėti tirpstant (apie sniegą, ledą). 8. intr. , FrnW, NdŽ, , Skr, Btg, Mrs, Prl prarasti spalvą, blukti, plukti:(žičkų) raudonumas nešuto nei nuo lietaus, nei nuo saulės M.Katk. Žaliasis audeklas šuñta Kv. Šuñta tie marškiniai Pc. Gera perkelinė buvo skarelė – nešuntama Kdn. Svogūnų lukštais dažėm, mat jie nešuñta Dg. Girias mergelė, šilkai nešuntą, – tai kol dabar nušuto? (d.) Ktv. 9. intr. Ser, NdŽ plikti (apie kailį, plaukus). 10. intr. gerti svaigiuosius gėrimus: Gal tu jau šùtęs ben kiek? Slm. Jis vis šùtęs grįžta iš turgaus Kp.NdŽ linksmai gyventi. 11. intr., tr. NdŽ, Krns, Kp, Šmn, Kvt, Ssk, Dglš daryti mainus, keisti (ppr. nemačius): Šuñtam kortom, botagais Ds. Gerais daiktais nešuñta, vis kokiais supuvusiais Vj. Šuñtam peiliais! Krd. Šuñtam laikrodžiais nematę Lel. Išgėrę sako: – Na, šuñtam! Msn. Na, žmogel, šuñtam arkliais, matai gi, koks mano gražus Sv. Girdi, šuskim kepures! An. 12. tr. gauti, laimėti, pelnyti: Kas veža grūdus rudenį [parduoti]? Kokį pinigą šusi tokiu metu? J.Balt. Pats tu negausi [algos]! – surikau įpykęs. – Ketverius metus atbuvai, ar daug šutai? J.Balt. 13. tr. NdŽ godžiai valgyti: Nuo ryto meto tuoj šutaĩ Ėr. 14. intr. Š streikuoti, nedirbti.
◊ kám šùtęs tinkamas: Kas dar kám šùtęs NdŽ.
nė̃ kélmui šùtęs apie nevykėlį, netikėlį: Tinginys žmogus nėr nė̃ kélmuo šùtęs Vvr. niẽkam (nėrà kám, ne kám NdŽ; N) šùtęs (nešùtęs) NdŽ blogas, netikęs: Ar ta Stagarų visa giminė tokia niekam šutusi? I.Simon. Py darbo nė̃kam šùtęs, ale kokią burną tura! Prk. Sūnus yra nė̃kam nešùtęs vaikezas Klp. Ir jo akyse visa žmonija jam nėra kam šutusi Vd. Kas Sekminėms dar mergos neturi, tai ir žinok, kad ta vieta ne kam šutusi I.Simon.
\ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • sušti — sȗštī prid. DEFINICIJA ekspr. knjiš. [i] (+ srp.)[/i] (za pojačavanje značenja) [sušta istina; sušta želja]; pravi, istinski, čisti, bitni, esencijalni ETIMOLOGIJA prasl. *sǫtji, v. biti …   Hrvatski jezični portal

  • susti — sùsti vksm. Šuõ sū̃sta, pliñka …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šusti — šùsti vksm. Mėsà púode šuñta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • susti — sùsti, sū̃sta (sų̃sta J, K.Būg, Š, sū̃sa K; N, suñsa Š, Slm, suñsta Pgr, sunta N), o intr. NdŽ, DŽ 1. N, K, L, Rtr, KŽ aptekti niežais; plikti nuo suso: Šuva, ožka suñsa, t. y. plinka nuo suskio J. Paršeliai suñsa, i pati nežinau nū ko Kv. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sȗštī — sȗšt|ī prid. ekspr. knjiš. (+ srp.) (za pojačavanje značenja) [∼a istina; ∼a želja]; pravi, istinski, čisti, bitni, esencijalni …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • SÜSTÎ — f. Gevşeklik, uyuşukluk, tembellik …   Yeni Lügat Türkçe Sözlük

  • sustipti — sustìpti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; M, L 1. sumenkėti: Aš tokio sustìpusio arklio nepirksiu Dgl. Vaikai nuogi ir iš bado sustipę brš. 2. Alk, Bgt, Srv, Vad, Skp, Skrb, Vlk, Lzd, Lš, Smn, Alv, Škn, Dov, Vvr, Kal šnek. prikentėti šalčio, sušalti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sustirti — sustìrti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ 1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sustiprinti — sustìprinti tr. Rtr; Ser 1. Sut, M, L, NdŽ caus. sustiprėti 1. 2. NdŽ caus. sustiprėti 3: Širdžiai sustìprint – širdažolė, širdukai, mėta Trgn. Naujoje kameroje aš ne tik pasveikau, bet ir sustiprinau nervus A.Vien. 3. padaryti dvasiškai stiprų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šustiniai — šustìniai sm. pl. (2) Jn(Dgp), J.Jabl, Š, BŽ561, NdŽ, OGLII197, KŽ, LKAI173, KlbIV82(Mlk), Št, Ėr, Ssk, Upn, Pl, Svn, Sv, Tršk, Sdk, Trgn, Vdn, JnšM, Antr, Grv; RtŽ žr. 1 šustinis 1: Išverda avižas, sudžiovena, sumala ir šustiniùs padaro Kvr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”